Mes matome gyvenimą tokį, kokį įsivaizduojame, o ne koks jis iš tikrųjų yra.
Tiesa niekada nebus objektyvi, kai apie ją kalbės grupė žmonių.
Nepaisant akivaizdžių faktų mus supančioje aplinkoje, mūsų asmeninis požiūris
visada situacijas pagražins arba paaštrins.
Taip jau yra. Tokia realybė. Ir laimi tie, kas turi adekvačiausią požiūrį į aplinkybes.
Tie, kas sugeba atmesti visas savo prielaidas, lūkesčius, pripažįsta realybę ir imasi veiksmų,
kad taisyti esamą situaciją remdamiesi realiais, nepagražintais faktais.
Mes visi žiūrime į gyvenimą per savo asmeninius filtrus: savo patirtį, įsitikinimus ir paradigmas.
Kaip fotografas stengiasi užfiksuoti įvykius per fotokameros objektyvą,
taip ir mes į įvykus žiūrime tik per mums unikalų objektyvą, kuris buvo formuojamas, dar nuo jaunystės.
Kaip rašė Marcel Proust: kartais realaus atradimo kelionę sudaro ne naujų kraštovaizdžių, o naujų akių atsiradimas.
Tik būdami drąsūs, tik gebantys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus
„pakeisime“ savo sukurtą „objektyvą“, per kurį šiuo metu vertiname situacijas
ir pamatysime jas jau kitomis akimis bei kitu, nauju požiūriu.
Pagalvokite apie dabartinę jūsų gyvenimo situaciją: ko jūs nenorite pamatyti ar apsvarstyti?
Ko galimai jūs nematote dėl naudojamo „objektyvo“, kuris viską iškreipia pagal senas nuostatas?