Prieš keletą dienų išgirdau dainą, kurios priedinio žodžiai skambėjo taip:
„kartais turi tai paleisti, kartais priimti“.
Šie žodžiai skambėjo mano galvoje visą dieną. Manau jums taip pat būna, kai įstringa melodiją ir „groja“ visą dieną jūsų galvoje.
Tačiau grįžkime prie įvykio, apie kurį rašiau pradžioje.
Priedainio žodžiai privertė mane susimąstyti.
Kada reikia gilintis į emocijas, ieškoti priežasties kodėl mes jaučiamės vienaip ar kitaip, o kada tiesiog viską paleisti?
Visos emocijos turi savo atsiradimo priežastį. To ignoravimas, nenoras suprasti priežastį, dėl kurios vienaip ar kitaip jaučiamės atneša tik neigiamas pasekmės į mūsų gyvenimą. Pilnai nesuprasdami mūsų būsenos priežasčių, pasmerkiame save kasdieninėms kančioms.
Panaudojau žodį „kančioms“ nes kitaip, man sunku apibrėžti mūsų kasdieninį „pasišventimą“ gyventi negatyvioje būsenoje, kurią sukelia negatyvios emocijos.
Tai geriausiai atspindi pasakėčia apie „Sizifo akmenį“. Mes stengiamės gyventi geriau, turėti daugiau, tačiau visiškai nesistengiame pašalinti mumyse esančias priežastis, kurios sukelia situacijas, nuo kurių norime pabėgti.
Todėl šiuo atveju, siūlau neapsimesti „kad viskas gerai“ o imtis veiksmų ir ieškoti priežasčių, dėl kurių jaučiatės vienaip ar kitaip. Tik dėl vidinės būsenos, mes elgiamės vienam ar kitaip. O elgesys įtakoja mūsų gyvenimo kokybę.
Paleisti.
Tačiau būna atvejų, kai emocijas reikia tiesiog paleisti. Esu bendravęs su daugybe žmonių, kurie „užstrigo“ ties emocijų analizavimu. Paprasčiau – procesas tapo svarbesniu nei rezultatas. Bet kokiame išgyvenime, įvykyje jie ieško priežasčių, kurios paaiškintų kodėl viskas vyksta vienaip ar kitaip. Praeities įvykių analizė tampa svarbesnė nei ateities kūrimas.
Tai galite ir jūs pastebėti. Dažnai tokie žmonės sako: „dar suvoksiu“ „dar suprasiu“.
Vis dar, dar ir dar.
Dingsta pats gyvenimo džiaugsmas, nes jie užsikuičia pačiame procese.
Prisipažinsiu, pats tokiu buvau. Dabar, kai viskas baigta. Kai aš susitelkiau tik į savo ateities kūrimą, galiu pasakyti: tai buvo mano blogiausi gyvenimo metai.
Palieku jums spręsti, kaip norite gyventi, nes tik jūs galite nuspręsti, koks gyvenimo būdas jums tinka labiausiai.
Jausti ar paleisti?
Vieno atsakymo nėra. Reikia ir jausti ir paleisti.
Jausti todėl, kad galėtumėte „išsivalyti“ nuo praeityje sukauptų negatyvių emocijų, kurios įtakoja jūsų dabartinę būsną.
Paleisti todėl, kad galėtumėte kurti savo naują ateitį.
Supratę priežastis, dėl kurių vienaip ar kitaip jaučiatės, paleiskite situaciją. Jums daugiau nereikia jos spręsti, dabar telieka susitelkti į ateities kūrimą.
Antraip kaip jūs nuvažiuosite automobiliu iš Vilniaus į Kauną, jeigu visą laiką žiūrėsite į galinio vaizdo veidrodėlį?
Beje, jeigu norite išmokti, „dirbti“ su emocijomis, paleisti praeities klaidas, išmokti susitelkti ir kurti savo ateitį, kviečiu registruotis į mokymus „IšMokykloje“.
Jeigu norite sužinoti daugiau, parašykite info@ismokykla.lt